Ultrafiltracijos membranų technologijos taikymas aplinkos apsaugos projektuose ir nuotekų valyme

Ultrafiltracijos taikymasMembranų technologijageriamojo vandens valyme

Nuolat vykstant urbanizacijos procesui, miesto gyventojų skaičius vis labiau koncentruojasi, miesto erdvės ištekliai ir buitinis vandens tiekimas pamažu tampa viena pagrindinių priežasčių, ribojančių miestų plėtrą. Nuolat didėjant miesto gyventojų skaičiui, miesto kasdienis vandens suvartojimas toliau didėja, o miesto kasdienis nuotekų kiekis taip pat rodo nuolatinio augimo tendenciją. Todėl pagrindine problema, kurią reikia skubiai spręsti, tapo tai, kaip pagerinti miesto vandens išteklių panaudojimo lygį ir sumažinti atliekų bei drenažo taršos laipsnį. Be to, gėlo vandens ištekliai yra labai riboti, o žmonių poreikis vandens grynumui vis didėja. Būtina reikalauti, kad vandens ištekliuose būtų mažiau kenksmingų medžiagų, t. y. priemaišų, o tai kelia aukštesnius reikalavimus nuotekų valymo ir valymo technologijoms. Ultrafiltracijos membranų technologija pasižymi tipiškomis fizikinėmis ir cheminėmis bei atskyrimo savybėmis, atsparumu aukštai temperatūrai ir cheminiam poveikiui bei stabiliu pH. Todėl ji turi unikalių pritaikymo pranašumų miesto geriamojo vandens valyme, nes gali efektyviai pašalinti organines medžiagas, suspenduotas daleles ir kenksmingas medžiagas iš geriamojo vandens ir dar labiau užtikrinti miesto geriamojo vandens saugą.

Ultrafiltracijos membranų technologijos taikymas jūros vandens gėlinimui

Pasaulio gėlo vandens ištekliai yra labai riboti, tačiau vandens ištekliai apima apie 71% viso Žemės ploto, t. y., pasaulio nenaudojami jūros vandens ištekliai yra labai turtingi. Todėl gėlinimas yra svarbi priemonė sprendžiant žmonių gėlo vandens išteklių trūkumo problemą. Jūros vandens gėlinimo procesas yra sudėtingas ir ilgalaikis. Tai ilgalaikis tyrinėjimas, kurio metu išvalomi jūros vandens ištekliai, kurių negalima tiesiogiai panaudoti, į gėlo vandens išteklius, kuriuos galima tiesiogiai vartoti. Sparčiai vystantis mokslui ir technologijoms, jūros vandens gėlinimo technologija palaipsniui tobulėjo ir tobulėjo. Pavyzdžiui, naudojant elektroosmoso technologiją galima pasiekti vienkartinį jūros vandens gėlinimą, tačiau jūros vandens gėlinimo energijos suvartojimas yra labai didelis. Ultrafiltracijos membranos technologija pasižymi stipriomis atskyrimo savybėmis, kurios gali efektyviai kontroliuoti atvirkštinio osmoso problemą jūros vandens gėlinimo procese, taip pagerinant jūros vandens gėlinimo efektyvumą ir sumažinant energijos suvartojimą. Todėl ultrafiltracijos membranos technologija turi plačias taikymo perspektyvas būsimame jūros vandens gėlinimo procese.

Ultrafiltracijos membranų technologijos taikymas buitinėse nuotekose

Nuolat gilėjant urbanizacijos procesui, kasdien miestuose išleidžiamų buitinių nuotekų kiekis smarkiai išaugo. Miesto buitinių nuotekų pakartotinio panaudojimo problema yra skubiai sprendžiama. Kaip visi žinome, miesto nuotekos yra ne tik didžiulis išleidžiamų kiekių kiekis, bet ir jose gausu riebalinių medžiagų, organinių medžiagų ir daugybės patogeninių mikroorganizmų vandens telkinyje, o tai kelia rimtą grėsmę aplinkinei ekologinei aplinkai ir gyventojų sveikatai. Jei didelis kiekis buitinių nuotekų tiesiogiai išleidžiamas į ekologinę aplinką, jos smarkiai užteršia miesto ekologinę aplinką, todėl jas reikia išpilti po nuotekų valymo. Ultrafiltracijos membraninė technologija pasižymi stipriomis fizikinėmis ir cheminėmis bei atskyrimo savybėmis ir gali efektyviai atskirti organines medžiagas ir bakterijas vandenyje. Ultrafiltracijos membraninė technologija naudojama bendram fosforui, bendram azotui, chlorido jonams, cheminiam deguonies poreikiui, bendram ištirpusių jonų kiekiui ir kt. filtruoti miesto buitiniame vandenyje, kad jie atitiktų pagrindinius miesto vandens standartus.